Pirmokų adaptacija mokykloje (1 dalis)

Kol įvairūs portalai skelbia įvairius pranešimus apie vaikų adaptaciją mokykloje, psichologams prasideda pats darbymetis – tenka stebėti, pažinti, įvertinti į mokyklą įžengusius pirmų klasių moksleivius bei padėti jiems tapti sėkmingais  mokymosi dalyviais. 

Netgi labai mokyklai pasiruošęs vaikas pirmomis savaitėmis neišvengiamai patiria stresą. Padidinto streso būsenoje jis išliks ir visą adaptacijos laikotarpį. Šis laikotarpis gali trukti nuo 4-5 iki 8-10 savaičių priklausomai nuo įvairių faktorių. Tradiciškai pirmų klasių mokinių adaptaciją psichologai vertina pirmo mokslo metų ketvirčio pabaigoje (lapkričio mėn.). Manoma, kad iki to laiko mūsų mažiausieji mokiniai nuo aktyvios adaptacijos etapo pereina prie ramaus funkcionavimo jiems naujose sąlygose. Tačiau padidintas streso lygis gali būti stebimas dar visus mokslo metus, kas reikalauja tėvų ir mokytojų atidumo, gebėjimo tinkamai palaikyti pirmoką.

Kaipgi įvertinti, ar pro mokyklos duris įžengęs pirmokėlis pakankamai gerai prisitaikė prie naujos aplinkos, sąlygų, jam keliamų reikalavimų? Kaip jis jaučiasi mokykloje, būdamas tarp bendraamžių ir jį supančių suaugusiųjų?..

O pradžioje, kaip įprasta, šiek tiek teorijos 🙂

Mokyklinės adaptacijos etapai

Pirmosios 2-3 mokymosi savaitės įvardinamos kaip „fiziologinė audra“. Šiame etape vaiko organizmas į naujai atsiradusias sąlygas reaguoja beveik visų savo sistemų įtampa, t.y. vaikai išeikvoja didesnę savo organizmo resursų dalį. Šiuo laikotarpiu pirmokai dažnai serga – peršalimo ligos, virškinamojo trakto sutrikimai, lėtinių ligų paūmėjimas.

Kalbant apie elgesį, šiame sunkiausiame mokyklinės adaptacijos etape vaikai, priklausomai nuo temperamento, gali pasireikšti dviem būdais. Vieni tampa ypač judrūs, išsiblaškę, irzlūs, kaprizingi. Kiti, priešingai – tampa lėti, mieguisti, verkšlenantys. Pas vienus ir kitus neretai gali būti stebimas neramus miegas ir apetito pokyčiai. Vaikas gali pašokti 5 valandą ryto, bijodamas pavėluoti į mokyklą, arba sunkiai keltis net ir 8 valandą, o būtinybė pavalgyti gali kelti pykinimą. Vienaip ar kitaip, šiomis pirmosiomis savaitėmis tėvai dažnai gali sakyti, kad jų vaikas neatpažįstamas.

Šią audrą reikia tiesiog išlaukti. Pastangos šiame etape turi būti dedamos tinkamo dienos režimo vaikui sukurti, o ne naujoms žinioms įgyti.

Kitas adaptacijos etapas yra nestabilus prisitaikymas. Šis etapas trunka apie 4-6 savaites. Vaiko organizmas ir psichika atranda reagavimo būdus į naujas sąlygas. Vaikas lyg gauna signalą: tai yra naujos sąlygos, kuriose teks funkcionuoti ilgą laiką ir „panikos“ periodą pakeičia „nusistatymo“ periodas. Adaptacijos procesas šiame etape vyksta dar gana intensyviai, bet „darbiniame režime“. Pasikeičia ir pirmoko elgesys – jis tampa ramesnis, atsiranda susidomėjimas naujiems žmonėmis, bendraklasiais, užsimezga pirmieji draugiški ryšiai. Vaiko organizmas turi pakankamai resursų tiek „pertvarkai“, tiek naujai medžiagai įsisavinti.

Po maždaug 4-6 mokymosi savaičių prasideda sąlyginai stabilaus prisitaikymo periodas, kuris tęsiasi nuo pusės metų iki metų. Į krūvį vaiko organizmas reaguoja daug mažesne įtampa. Adaptacija vyksta „normaliu režimu“.

Galima įžvelgti, kad adaptacija mokyklai vyksta keliais lygiais: fiziologiniame, psichologiniame ir socialiniame.

• Fiziologinis lygis – organizmo prisitaikymas prie naujų sąlygų.
• Psichologinis lygis – mokymosi įgūdžių, dėmesio, atminties, savireguliacijos įgūdžių lavėjimas, veiklos planavimas.
• Socialinis lygis – naujo vaidmens suvokimas ir priėmimas, santykių su mokytoju ir bendraklasiais kūrimas. Vaikas pradeda suprasti, kad į mokyklą eina mokytis.

Sėkmingos adaptacijos kriterijai

Kada galime kalbėti apie sėkmingą vaiko adaptaciją mokykloje? Pagrindiniai kriterijai yra tokie:

• Emocinis stabilumas. Vaikas yra ramus, nejaučia nerimo, įtampos ir baimių mokyklos atžvilgiu. Vaiko adaptacija sėkminga, kai nebestebimas padidintas nuovargis, verkšlenimas. Jo nuotaika stabili, dažniau pozityvi, noriai eina į mokykla, mokykloje jam įdomu.
• Patenkinamas mokymosi pasiekimų lygis. Sėkmingai prie mokymosi ir mokyklos aplinkos prisitaikęs pirmokas geba įsisavinti mokymosi programą, suprasti užduotį ir kartu su kitais vaikais ieškoti jos sprendimą, sąmoningai atsiminti mokymosi medžiagą. Vaiko sėkmingą adaptaciją liudija ir vaiko gebėjimas dirbti, atlikti užduotį savarankiškai, prašyti suaugusiojo pagalbos tik po bandymų užduotį atlikti pačiam.
• Adekvatūs santykiai su mokytojais ir bendraklasiais. Santykiai su kitais vaikais klostosi ramiai, be ypatingų konfliktų arba jie įvyksta gana retai. Paprastai adaptacijos pabaigoje pirmokas turi draugų klasėje. Labiau bendraujantys vaikai užmezga ryšį su didesnę klasės dalimi, labiau uždaresni – tik su kai kuriais bendraklasiais. Santykis su mokytoju(-ais) taip pat būna tolygus, vaikas elgiasi pagarbiai, pripažįsta mokytojo autoritetą.
• Savęs kaip mokinio suvokimas. Vaikas supranta, kad eina į mokyklą mokytis, didžiuojasi savo nauju vaidmeniu, nori būti geru mokiniu, siekia pažangos.

Taigi, po 6-8 mokymosi savaičių galima daryti pirmąsias išvadas apie pirmokų adaptaciją mokykloje. Kreipiamas dėmesys į: vaiko emocinę būseną, mokymosi pasiekimus, vaiko santykius su bendraklasiais ir mokytojais, savęs kaip mokinio suvokimą.

Adaptaciją dar galima skirstyti į lygius:

• Aukštas adaptacijos lygis – pirmokas mėgsta mokyklą, didžiuojasi esąs mokinys. Toks vaikas pakankamai lengvai mokosi, domisi naujais dalykais, kruopščiai atlieka užduotis be ypatingos suaugusiojo kontrolės. Be to, jis sąžiningai vykdo mokytojo nurodymus, lengvai bendrauja su bendraklasiais, aktyviai dalyvauja klasės veikloje.
• Vidutinis adaptacijos lygis – pakankamai pozityviai nusiteikęs mokyklos atžvilgiu, turi gerus santykius su mokytoju ir bendraklasiais. Visgi užduotims atlikti kartais reikalinga suaugusiojo pagalba ir priežiūra. Mokymosi motyvai dažniausiai būna išoriniai: „būti geru mokiniu“, „nudžiuginti mamą“, „viską daryti teisingai“ ir pan.
• Žemas adaptacijos lygis – nemėgsta mokyklos arba yra abejingas, pamokų metu dažnai užsisvajoja, sunkiai įsijungia į bendrą veiklą, dažnai trukdo kitiems vaikams. Naujai medžiagai įsisavinti ar užduotims atlikti dažnai reikalinga suaugusiojo pagalba ir pastovūs priminimai, raginimai.

Mokyklinė dezadaptacija (arba mokyklinė neurozė) – vaiko adaptacija negalima dėl kitų patiriamų sunkumų ar sutrikimų. Tai netinkamas vaiko santykis su savimi ir supančiu pasauliu, vidinis konfliktas, neleidžiantis įsilieti į mokyklą, įsisavinti mokymosi medžiagą, užmegzti santykius su bendraklasiais. Apie mokyklinę dezadaptaciją kalbama, kai:

1. Vaikas sunkiai pasiekia patenkinamą mokymosi lygį.
2. Vaikas turi neigiamą nuostatą į mokymąsi, nenori mokytis ir eiti į mokyklą.
3. Sistemingai pasikartojančios elgesio ir drausmės problemos.

Mokyklinė dezadaptacija nėra laikina ar sietina su vaiko amžiumi, pasikeitusiomis sąlygomis, laikui bėgant ji tik gilėja. Kadangi mokyklinė dezadaptacija yra psichofiziologinių ar asmeninių sunkumų/ sutrikimų pasekmė, būtina specialistų pagalba (Лепешова, 2015).

Kaipgi įvertinti, ar pro mokyklos duris įžengęs pirmokėlis pakankamai gerai prisitaikė prie naujos aplinkos, sąlygų, jam keliamų reikalavimų? Kaip jis jaučiasi mokykloje, tarp bendraamžių ir jį supančių suaugusiųjų?

Projekcinė metodika „Gyvūnų mokykla“

C.Панченко “Школа зверей“ (2000)

Ši metodika padeda išryškinti sunkumus, atsirandančius ankstyvame vaikų mokymosi etape. „Gyvūnų mokykla“ gali būti naudojama ne tik mokyklinės adaptacijos etape, bet ir vyresniame amžiuje, siekiant nustatyti mokinių sunkumus atskirose pamokose, mokymosi veikloje bei bendraujant su bendraklasiais ir suaugusiais.

Metodas: individualus arba grupėje

Priemonės: popierius, spalvoti pieštukai arba flomasteriai

Instrukcija: „Dabar mes su jumis nuvyksime į nuostabią kelionę, į stebuklingą mišką. Atsisėskite patogiai, atsipalaiduokite, užsimerkite. Įsivaizduokite, kad esate miško pievoje, šviečia saulė. Paklausykite, kaip ošia lapai virš galvos, minkšta žolė liečia kojas. Miško pievoje jūs matote „Gyvūnų mokyklą“. Apsidairykite. Kokie gyvūnai mokosi šioje mokykloje? O koks gyvūnas yra mokytojas ir moko kitus? Kuo užsiima mokiniai? O koks gyvūnas esi tu? Ką tu tuomet jauti? Pabūkite su savo jausmais. Dar kurį laiką galite pabūti šioje „Gyvūnų mokykloje“, kol aš suskaičiuosiu iki 10, po to atsimerkite“.

Jūs pabuvote „Gyvūnų mokykloje“. Dabar paimkite pieštukus (flomasterius), popierių ir pabandykite nupiešti tai, ką matėte“.

Vaikai vykdo instrukciją. Kai vaikai baigia piešti, prašoma: „Atidžiai pažiūrėkite į savo piešinį ir suraskite gyvūną, kuriuo galėtumėte būti jūs. Šalia jo pažymėkite „X“ arba žodį „Aš“.

Interpretavimą ir kitą pirmokų adaptacijai tirti skirtą medžiagą rasite čia (tik psichologams!)

Anketa „Aš klasės aplinkoje“

Vaikams išdalinamos anketos. Būtų gerai, kad ant jų iš anksto būtų užrašytas vaiko vardas ir pavardė, nes ne visi vaikai dar geba rašyti. Taip pat mokiniams teks paaiškinti, kaip pildyti anketą, perskaityti klausimus bei stebėti, ar visi teisingai suprato, ką reikia daryti.

Klausimai	Taip (+)	Ne (-)
Aš noriu gerai viską daryti klasėje
Kartais darbas klasėje mane šiek tiek erzina
Per pamokas man nuobodu
Jei stengiuosi, pats atlieku visus darbus klasėje
Nerimauju dėl savo darbo klasėje
Klasėje dirbame grupėmis
Klasėje jaučiuosi nelaimingas
Klasėje per sunku mokytis
Klasėje vaikai mane vadina nemaloniais vardais
Klasėje mane neteisingai apkaltina
Klasėje atsitinka įdomių dalykų

Anketą galima atsisiųsti ČIA

Pokalbis apie mokyklą

Tikslas: savęs kaip mokinio suvokimas, mokymosi motyvacijos nustatymas
Amžius: 6,5 – 8 metai
Metodas: individualus pokalbis su vaiku
Užduoties aprašymas: vaikas turi atsakyti į klausimus

Raktas

Visi atsakymai koduojami raide A arba B.
A – atsakymas, atspindintis mokinio poziciją.
B – atsakymas, atspindintis savęs kaip mokinio nesuvokimą, ikimokyklinio veiklos būdo pasirinkimą.

Klausimai

1. Ar tau patinka mokykloje?
A. Taip
B. Ne/ nežinau
2. Kas tau labiausiai patinka mokykloje, kas tau yra įdomiausia?
A. Įvardina mokyklinius dalykus, pamokas
B. Pertraukos, žaidimai, bendravimas su klasiokais/ draugais, mokykliniai atributai (kuprinė, uniforma ir pan.)
3. Įsivaizduok, kad tu sutikai mažylį iš vaikų darželio, kuris dar nieko nežino apie mokyklą. Jis tavęs klausia: „Koks yra geras mokinys?“ Ką tu jam atsakysi?
A. Nurodo pažymius/ pagyrimus, gerą elgesį, darbštumą, susidomėjimą naujomis žiniomis ir įgūdžiais
B. Nėra atsakymo arba atsakymas neadekvatus
4. Įsivaizduok, kad tau pasiūlė mokytis namuose kartu su mama ir tik kartais eiti į mokyklą. Ar tu sutiktum?
A. Ne
B. Taip, kartu gali svarstyti eiti į mokyklą (kartais)
5. Įsivaizduok, kad yra mokykla A ir mokykla B. Mokykloje A pirmoje klasėje yra toks pamokų tvarkaraštis: kiekvieną dieną skaitymas, matematika, rašymas ir tik kartais dailė, muzika ir kūno kultūra. Mokykloje B yra kitoks pamokų tvarkaraštis – kiekvieną dieną kūno kultūra, muzika, dailė ir technologijos ir tik kartais skaitymas, matematika, lietuvių kalba. Kurioje mokykloje tu norėtum mokytis?
A. Mokykla A
B. Mokykla B
6. Įsivaizduok, kad pas jūs į svečius atvažiavo tavo tėvų pažįstamas. Tu su juo pasisveikinai ir jis tavęs klausia: „…?“ Kaip manai, apie ką jis galėtų tavęs paklausti?
A. Klausimai apie mokyklą (ar mokaisi mokykloje, kada eisi į mokyklą, ar nori į mokyklą, kaip sekasi mokykloje ir pan.)
B. Klausimai, nesusiję su mokykla. Jeigu vaikas nesusieja klausimų su mokykla, pavyzdžiui, sako, kad tėvų pažįstamas paklaus jo vardo, galima klausti: „O apie ką jis dar gali tavęs paklausti?“
7. Įsivaizduok, kad šiandien per pamoką tu labai gerai dirbai ir mokytoja tau sako: „[vaiko vardas], tu šiandien labai stengeisi ir aš noriu tave apdovanoti už gerą mokymąsi. Pasirink pats, ką tu nori – saldainį, žaislą arba geltoną šypsenėlę/ pagyrimą į knygelę“. Ką tu pasirinksi?
A. Pasirenka geltoną šypsenėlę/ pagyrimą/ pažymį
B. Pasirenka saldainį, žaislą, žaidimą.

Įvertinimo kriterijai

1. Teigiamas požiūris į mokyklą, būtinybės/ noro/ poreikio mokytis jausmas, t.y. situacijoje, kai eiti į mokyklą nebūtina, siekia mokyklai specifinės veiklos.
2. Rodo ypatingą interesą naujoms mokyklinėms veikloms, pirmenybę teikia mokyklinio tipo pamokoms nei ikimokyklinio tipo.
3. Pasirenka kolektyvinius užsiėmimus ar veiklas klasėje nei individualias veiklas namuose, socialinį savo darbo ir žinių įvertinimo būdą (pagyrimas į knygelę/ geltona šypsenėlė/ pažymys) nei ikimokyklinius apdovanojimo būdus (saldainiai, žaislai, dovanos).

Įvertinimo lygiai

0 – neigiamas požiūris į mokyklą
1 – teigiamas požiūris į mokyklą nesant mokyklinei orientacijai (pirmenybė teikiama ikimokyklinei veiklai). Vaikas nori eiti į mokyklą, bet išsaugoti ikimokyklinį gyvenimo būdą.
2 – mokyklinės orientacijos ir „gero mokinio“ vaizdo atsiradimas, tačiau labiau dominuoja socialiniai nei mokymosi motyvai.
3 – socialinių ir mokymosi motyvų derinys.

0 lygis: būtinai klausimai 1, 4 – B, dominuoja B tipo atsakymai.
1 lygis: būtinai klausimai 1, 4 – A; 2, 5 – B. A ir B tipo atsakymų yra po lygiai arba dominuoja A atsakymai.
2 lygis: klausimai 1, 4, 7 – A; atsakymuose nėra aiškios orientacijos į mokyklą ir(ar) mokymąsi. Dominuoja A atsakymai.
3 lygis: klausimai 1, 2, 4, 5, 6, 7 – A.

Savivertės įvertinimas

Tikslas: nustatyti mokinio(-ių) savivertės lygį.
Amžius: 6,5 – 7 metai
Metodas: individualus pokalbis su vaiku arba grupėje

Aprašymas: vaikams rodomas popieriaus lapas, kuriame pavaizduoti 4 sunumeruoti apskritimai ir sako instrukciją: „Pažiūrėk į šiuos rutuliukus. Įsivaizduok, kad visi tavo klasės vaikai sustojo į šių rutuliukų vidų. Į pirmą rutuliuką sustojo vaikai, kuriems mokykloje viskas sekasi. Jie viską žino, visada atsako į mokytojo klausimus, niekada nedaro klaidų, visada tinkamai elgiasi, jiems mokytojas niekada nedaro pastabų.

Į antrą rutuliuką atsistojo vaikai, kuriems sekasi beveik viskas: jie atsako beveik į visus klausimus, bet į kai kuriuos atsakyti negali, jie beveik visada viską teisingai atlieka, bet kartais padaro klaidų. Jie paprastai tinkamai elgiasi, nors kartais pasimiršta ir mokytojas sako jiems pastabas.

Į trečią rutuliuką sustojo vaikai, kuriems daug kas nesiseka: jie atsako tik į lengvus mokytojo klausimus, dažnai daro klaidas. Jie dažnai netinkamai elgiasi ir mokytojas daug kartų išsako jiems pastabas.

Ketvirtame rutuliuke stovi vaikai, kuriems mokykloje visai nesiseka. Jie negali atsakyti nei į vieną mokytojo klausimą, jie daro daug klaidų. Jie nemoka elgtis ir mokytojas nuolatos daro jiems pastabas.

Pažymėk, į kurį rutuliuką atsistosi pats. Kodėl?“

Savivertės lygiai

4 apskritimas – žema savivertė
2 ir 3 apskritimai – adekvati savivertė
1 apskritimas – aukšta savivertė

Antroje dalyje keliausime prie mokytojų ir pirmokų tėvų, nes iš jų gaunama informacija yra labai svarbi, siekiant sudaryti kuo pilnesnį mokinių adaptacijos mokykloje vaizdą. Sekite naujienas 🙂

Šaltiniai:

1. Stankevičienė, L., Šimonėlienė, S. ir kt. (2002). Žingsniai į sėkmę: klausimynas asmenybinei vaiko raidai. Piko valanda, Marijampolė
2. Лепешова, Е. (2015). Ваш первоклассник. Изд-ая система Ridero.ru
3. Панченко, С. (2000). Перспективная методика „Школа зверей“. Школьный психолог, Nr.12
4. Методика „Беседа о школе“ (модифицированный вариант Т. А. Нежновой, Д. Б. Эльконина, А. Л. Венгера)